- benityti
- benìtyti, -ija, -ijo žr. banityti 2: Kad ir kaip jį benìtija, neklauso, ir gan Lnkv. Jei jam kas nors ką pasako, jis tuojau tą žmogų benìtija Klov.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išbenityti — išbenìtyti žr. išbanityti 1: Išlojojau, išbenìtijau Škn. Kad išbarė, kad išbenìtijo, neturėjo kur akių dėti Užv. Išbenìtijo pri visų akių Krkl. | refl.: Jos nebesueina ir nebesikalba – aną dieną taip labai išsibenìtijo Lnkv. benityti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
pribenityti — pribenìtyti tr. primušti: Taip pribenìtijo, kad ir dabar dar steipėja Grž. benityti; išbenityti; pribenityti … Dictionary of the Lithuanian Language